Tragiško ir keisto likimo žmogus. Iš salonų liūto, restoranų plevėsos staiga tapo begaliniai vienišas. Keista jau pati situacija, kai žmogus atsiduria toli nuo savo tėvynės, išlaikęs mentalitetą, kalbą, tarsi egzotiškas augalas iš šiltų kraštų atsidūręs Lietuvoj. Jis klajojo po Vilniaus senamiestį, žinojo kiekvieną senamiesčio kampą, rūsį, kaip nei vienas kitas. Vis radęs ir ieškojęs praėjusio laiko, žmonių paliktų daiktų ir kūręs iš jų savo pasaulį. Tai turėjo būti filmas apie paskutines jo dienas Vilniuje, bet taip išėjo, kad filmas yra apie paskutines jo dienas šioje žemėje- Aleksandras mirė, taip ir nepamatęs filmo.